Elektros sunaudojimo kontrolė dirbant kompiuteriu

                Ar kada pagalvojote, kad elektros energijos sąnaudos gali pasiduoti jūsų kontrolei? Pastebite, kad ši išlaidų rūšis pernelyg ištuština piniginę? O gal kaip tik mokate mažiau mokesčių nei draugai ar pažįstami? Jei elektros sunaudojimas nepriklausytų nuo konkrečių poreikių, nebūtų ir tokių ryškių skirtumų. Tačiau jie egzistuoja, o priežastys slypi įvairiuose kasdieniniuose veiksmuose naudojant kompiuterį. Toliau bus aptariama, kokie tie veiksmai.

                Elektros vartojimą galima išskirti į dvi rūšis. Tai pramogos ir darbas. Tiesa, kartais atrodo, jog šios dvi sritys skirtingos kaip diena ir naktis, bet taip nėra. Jei kyla klausimas kodėl, atsakymą galima iliustruoti pasitelkus kompiuterio pavyzdį. Atsivertus savo „Dell“, „Asus“ ar kokį kitą „žvėrį“ atsiranda daugybė pasirinkimų. Vienas jų – naršymas socialiniuose tinkluose. Tai yra pramoga. Tačiau tas pats prietaisas puikiai pasitarnauja ir programuojant, kuriant dizainą internetinei svetainei ar netgi vykdant viešųjų ryšių taktiką tuose pačiuose socialiniuose tinkluose. Vadinasi, mažoje dėžutėje telpa itin daug. Ir jei atrodo, kad įjungtas kompiuteris = pramogos, tai nebūtinai yra teisybė. Lygiai taip pat negalima šimtu procentų tvirtinti, jog klaviatūros tarškėjimas = darbas. Ką galima pasakyti? Elektros vartojama ir dirbant, ir pramogaujant, bet šie procesai tik iš pirmo žvilgsnio yra visiškai skirtingi. Kartais pašaliniam žmogui būtų sunku suvokti, ar verda darbas, ar galva kaip tik apsnūdusi ir betrūksta spragėsių bei sulčių. Na, bet ir vienu, ir kitu atveju reikalinga energija, kuri varytų ant stalo padėtą prietaisą. Visgi daugelis šioje vietoje gali imti prieštarauti, neva nešiojamieji kompiuteriai turi akumuliatorius, kurie leidžia atsiriboti nuo elektros tiekimo. Tačiau palaukite. Baterija juk „gyva“ ne duona ar sviestu! Nesvarbu, kad įkrovus akumuliatorių dirbama be laido – iki tol prietaisas vieną kitą valandą būna įjungtas į rozetę. Ir tai, žinoma, tiesiogiai siejasi su elektros sąnaudomis.

                Šiek tiek praplečiant kompiuterių baterijų temą akcentuotina ir tai, jog tik nesenas kompiuteris suteikia galimybę ilgesniam laikui atsiriboti nuo rozetės. Paprastai naujas prietaisas džiugina savo „ištverme“, tad jo naudotojas mėgaujasi kelių valandų veikimu be laidinių rūpesčių. Tačiau prabėga tam tikras laiko tarpas, pavyzdžiui, pusantrų metų, ir baterija pilnai nebeatlieka savo funkcijų. Jos „gyvybingumas“ neišnyksta iš karto. Jis mažėja po truputį. Ir jei vos įsigijus kompiuterį galėjote džiaugtis daugiau nei trijų valandų darbu neįkrovus baterijos, tai ilgainiui šie rodikliai tampa visiškai neįspūdingi. Po kurio laiko akumuliatorius įkrovos pareikalauja po dviejų valandų, dar vėliau po pusantros, tada pasiekiama vienos valandos riba, kol galiausiai pusvalandis traktuojamas kaip didžiausias pasiekimas. Savaime suprantama, darbas vis tiek nenutrūksta, tačiau tenka būti arčiau rozetės. Jei naują nešiojamąjį kompiuterį pakakdavo krauti kartą per porą dienų ar per dieną (ciklas, aišku, priklauso nuo naudojimo intensyvumo), tai dvejų ar trejų metų prietaisas didžiąją laiko dalį reikalauja elektros. Ką tai reiškia? Ogi tai, jog elektros sąnaudos žymiai padidėja. Šioje situacijoje yra keletas išeičių. Viena jų – pirkti naują kompiuterį. Tačiau jei senas veikia gerai, tuomet investicija vien elektros suvartojimo požiūriu tikrai neatsipirks. Kitas sprendimas – pakeisti bateriją į naują. Tokiu atveju ir vėl nereikės būti šalia rozetės, taip pat bus galima džiaugtis mažesnėmis elektros sąnaudomis. Visgi verta pagalvoti, ar baterijos pirkimas bus naudingas. Jei planuojama po poros mėnesių darbui bei pramogoms skirtą prietaisą pakeisti kitu, gali būti netikslinga keisti senojo akumuliatorių.

                Kaip matoma, be kompiuterio šiuolaikiniame gyvenime neapsieinama. Kadangi dar neišrastas be energijos veikiantis variklis, neišvengiama ir elektros sąnaudų. Na, o jei dirbama ir pramogaujama naudojant tą patį prietaisą, tampa paprasčiau kontroliuoti patiriamas išlaidas. Žemiau pateiktos mintys bus labiau orientuotos į tuos žmones, kurie negali pasigirti puikiu nešiojamojo kompiuterio baterijos tarnavimo laiku. Pats pirmasis elektros kontroliavimo žingsnis galėtų būti beprasmio naršymo „dozavimas“. Daugelis supranta, kad nėra prasmės kas penkias minutes tikrinti el. pašto paskyros ar „Facebook“ puslapio. Visgi tai tampa savotišku skydu prieš laukiančią kitokią veiklą. Kai ko nors nesinori daryti, net ir naujienos, susijusios su nežavinčiomis temomis, atrodo visai nebloga pramoga. Deja, taip ne tik sugaištamas laikas ir pavargsta akys, bet ir eikvojama elektros energija. Neretai atsisėdus prie kompiuterio pamirštama laiko sąvoka, o tai reiškia, kad galima ne vieną valandą nekontroliuojamai sėdėti žvelgiant į ekraną. Ir nors nieko nenuveikiama, kompiuteris vis tiek „prašo“ elektros. Laikui bėgant toks nenaudingas laiko leidimas tampa įpročiu, o elektros suvartojama žymiai daugiau. Tiesa ta, kad jos išeikvojimas tuomet visai nereiškia, jog atlikta daug darbų. Tai kaip tik sufleruoja, kad dar nesutvarkytas kambarys, neplautas automobilis ar kieme nenukastas sniegas. Tokioje situacijoje padeda sąmoningumas ir suvokimas, kad daugiau taip tęstis nebegali. Ir jei vienos dienos elektros suvartojimas neatrodo bauginantis, sudėjus kelių mėnesių ar metų skaičius nuomonė pasikeičia. Vadinasi, užsisėdėti prie kompiuterio tik tam, kad būtų išvengiama kitų darbų, neprotinga ne tik dėl apsileidimo, bet ir dėl augančių išlaidų. Būtent čia itin ryškiai atsiskleidžia pačioje pradžioje išsakyta mintis, jog elektros sunaudojimo skirtumai priklauso nuo atliekamų veiksmų.

                Elektros suvartojimą taip pat lemia nešiojamojo kompiuterio įkrovimo įpročiai. Jei baterija leidžia nepertraukiamai dirbti keturiasdešimt minučių, kartais atrodo, kad tokiu atveju patogiau „pažadinus“ kompiuterį jį iš karto įjungti į elektros tinklą. Visgi tai nėra logiškiausias sprendimas. Sakykime, prie kompiuterio būsite valandą ir dvidešimt minučių. Tuomet prietaisą pakaktų įjungti į rozetę po pusės darbo. Na, o veiksmą atlikus iš karto, kompiuteris nuo pat pirmos sekundės jau „siurbia“ energiją. Tokiu būdu elektros sąnaudos išauga. Ir labai nesunku suvokti, jog taip nutinka dėl paprasčiausio įpratimo. Situacija pakeičiama paprastai, tereikia išsiugdyti įprotį krauti įrenginį tada, kai to reikia. Šioje vietoje derėtų paminėti frazę, jog viskas prasideda nuo smulkmenų. Jei viena įkrova mažiau ar daugiau nelabai ką reiškia, tai dešimt, šimtas ar keli šimtai jau atrodo žymiai įspūdingiau.

                Dar vienas aspektas, įeinantis į naudojimosi kompiuteriu įpročius ir susijęs su elektros taupymu, yra užsiėmimas kita veikla, kai kompiuteris įjungtas. Sakykime, prietaisas paliekamas krautis, o tuo metu einama ruošti pietų. Tokiu atveju švaistoma elektros energija. Pabaigus tvarkyti virtualaus pasaulio reikalus, nėra prasmės krauti jau ir taip įkrautos baterijos. Situacijų, telpančių į tokius rėmus, būna įvairių. Pavyzdžiui, nešiojamasis kompiuteris įjungiamas ir kraunamas, nors einama žiūrėti televizoriaus. Dėmesys sutelkiamas į pastarąjį, o pirmasis prietaisas pamirštamas. Tada vėlgi bereikalingai sunaudojama kažkiek elektros.

                Taigi, elektros energijos sąnaudos tikrai gali pasiduoti jūsų kontrolei. Skirtumai pajuntami vos vos pakeitus kasdienius veiksmus. Čia buvo aptartos elektros sunaudojimo tendencijos, susijusios su nešiojamuoju kompiuteriu. Tai prietaisas, be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau kartais nesąmoningai atliekame beveik neprasmingas komandas, kurios laikui bėgant nulemia didesnes sąskaitas už elektrą. Verta paminėti, kad elektros sąskaitos gali pamažėti ir pakeitus elektros tiekėją.  Elektros tiekėjas Elektrum.lt yra viena iš alternatyvų kurią galima pasvarstyti.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Tapkime draugais! Spauskite "Like/Patinka"

Dėkojame!

CLOSE