Senosios architektūros statiniai

Senoji kaimo tradicinė architektūra bei papročiai nyksta, užleisdami vietą sparčiai plintančioms kosmopolitinėms idėjoms ir vertybėms. Senajame kaime statomi modernūs pastatai dažnai savo formomis bei faktūra yra svetimi lietuviškasm kraštovaizdžiui.Nesinorėtų, kad vietoje etninės architektūros tatinių būtų statomi šiuolaikiniai, pirmuosius nugriaunanat. Tuo mes naikiname savo kultūrinę atmintį, tautos identitetą.  Tačiau pastaruoju metu, pastebima džiugi tendencija – populiarėjanti siekiamybė ne tik išsaugoti, bet ir atstatyti, renovuoi senosios architektūros statnius bei sodybas.

Dėmesys regioninėms skirtybėms

Tradicinė kaimo architektūra turi daug savitumo, tačiau dabartyje yra suvokiama beveik vien tik sodybos kontekste. Sodybos sąvoką apibrėžia darnią pastatų, želdinių, kiemo erdvių, mažosios architektūros formų visumą, atspindinčią regioninius ypatumus, joje gyvenančių žmonių būdą, kartais ir profesiją.

Ankstesniai laikais sodybos dydis bei pastatų skaičius rodė ekonominš ūkio pajėgumą, sodybos planui įtakos turėjo gamtinė aplinka, reljefas. Dabartiniu sunkmečiu tai nebeaktualu, tačiau planuojant sodybvietės atstatymo ar renovavimo darbus rekomenduotina atkreipti dėmesį į regioninius skirtumus, ne tik pastatų išdėstymo, bet ir puošybos elementų, jų gausos bei proporcingumo ypatumus. Pavyzdžiui, žemaitijos kaimo sodybos būdavo gaus tvorų, skiriančiū ųkinį ir gerąjį kiemus, sodus bei daržeius. Taup pat būdingos tradicinės pavėsinės, kurių aplinka buvo gausiai apželdinta.

Taip pat sodybos būdavo apželdinamos lapuočiais, spygliuočiais medžiais, vaismedžiais, vaismedžių sodais. Dar viena ypatybė, isšskiriantu Žemaitiją iš kitų etnografinių Lietuvos regionų, – tais statinių įvairovė bei kiekis: dažnoje sodyboje buvo septyni, o kartais ir dešimt statinių, Tradidicianiai žemaičių pastatai pasižymi tūrių ir fomų masyvumu, neaukštomis sienomis bei plačiomis pastogėmis.

Aukštaitija garsėja gyvenamųjų namų bei svirnų puošybos gausa – tradicinės pirkios dažnais išpuoštos pjaustinėtais karnizais, langų apvadais iš lentų sudėliotomis skliautų kompozicijomis.

Kituose regioniuose taip pat galima rasti savitų kraštui būdingų kompozicijų. Galima džiaugtis, kad sodybų statybai panaudojami tardiciniai elementai. Reiia pabržti, kad Lietuvos statinių tradicinės formos yra darnios, proporcingos, jas lengva pritaikyt šiems laikams. Kiekvienas pastatas, kuris papuoštas kokiais elementais, suteikia aplinkai grožio, autentiškumo įspūdį. Todėl nevenkime išlaikyti lietuviškas statinių tradicijas. Taip pat sodybos aplinkoje ražu įrengti senovinius tradicinius mažosios architektūros statinius- pavėsinę, pirtį.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Tapkime draugais! Spauskite "Like/Patinka"

Dėkojame!

CLOSE